Betoninių sienų valymo procedūra. Betono mūro pastatai pasižymi ne tik tokiomis savybėmis kaip konstrukcinis tvirtumas, ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai, akustinės savybės, bet ir nereikalauja daug priežiūros, bet ir yra neįtikėtinai gražūs. Betono mūro grožį galima išlaikyti tinkamai valant tiek statybos metu, tiek per visą pastato eksploatavimo laikotarpį.
Gerai suprojektuotai ir pastatytai mūrinei sienai reikia labai mažai priežiūros, nors nešvarumai gali sumenkinti kitaip patrauklią konstrukciją. Paprastai reikia išvalyti skiedinio dėmes, statybinius nešvarumus ir, galbūt, pastato laikotarpiu susidariusias drumzles. Per visą pastato eksploatavimo laikotarpį gali prireikti papildomo valymo, kad būtų pašalinti atmosferos nešvarumai ir suodžiai arba iš tam tikrų šaltinių atsiradę spalvos pakitimai. Tinkamai išvalius galima pašalinti teršalus ir pasiekti pastovesnę išvaizdą.
Šioje TEK aptariami keli bendrieji valymo būdai, kurie yra svarbūs visos sienos valymui. Išsamesnės informacijos apie tai, kaip atsikratyti dėmių ar vietinių nešvarumų, žr. skyriuje „Dėmių nuo betoninio mūro šalinimas“, TEK 08-02A (žr. 7 nuorodą).
Betoninių sienų valymo procedūra. SUBSTRACIJOS
Betono mūro elementai ir skiedinys, naudojami mūro sienoje, gali turėti įtakos tam, kaip lengva ją valyti. Valymo priemonės ir metodai, kurie tinka vienai mūrinei sienai, gali netikti kitai. Be to, sienoms, kuriose derinamos kelios medžiagos, pavyzdžiui, betoninė mūro siena su molio mūro apvadais, reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Betoninių sienų valymo procedūra. Betono mūro vienetai
Plonas cemento pastos sluoksnis, susidarantis įprastiniame betono mūro gamybos procese, įprastiniams, arba nearchitektūriniams, betono mūro blokams (CMU) suteikia palyginti lygų paviršių. Šis sluoksnis gali būti pašalintas taikant agresyvius valymo būdus, todėl išryškėja užpildas ir pasikeičia galutinė išvaizda. Kad po valymo išvaizda būtų vienoda, bet koks intensyvus valymas turėtų būti atliekamas nuosekliai per visą sienos paviršių. Kartais lygų paviršių turinčius blokus prašoma valyti spaudiminiu cheminiu arba abrazyviniu būdu, kad būtų sukurta šiek tiek dėmėta „akmenimis plaunama“ išvaizda.
Pagamintos šlifuotojo paviršiaus grindjuostės – dar vadinamos šlifuotomis arba poliruotomis grindjuostėmis – poliruojamos, kad būtų išgautas lygus paviršius, primenantis poliruotą natūralų akmenį. Dažnai dengiamos spalvos išryškinimui, o dangos gali padėti valyti, nes neleidžia purvui ir kitiems nešvarumams įsigerti į paviršių. Statybos metu reikia stengtis, kad šlifuoti elementai būtų švarūs ir ant jų neliktų skiedinio dėmių ir išmatų. Po kruopštaus valymo, jei reikia, šiuos blokus galima iš naujo uždengti.
Kitų architektūrinių CMU, pavyzdžiui, skaldytų, skaldytų su grioveliais ir tašytų, tekstūra sukuriama gamybos metu ir primena tikrą akmenį. Šie elementai dėl savo šiurkščios tekstūros, kuri paslepia nedidelius nešvarumus, yra atsparesni nedideliam išsiplovimui ar kitiems spalvos pakitimams. Be to, jei reikia valyti abrazyviniu būdu, ši tekstūra tam geriau tinka.
Siekiant sukurti glazūruoto betono mūro blokus, prie betono mūro bloko priklijuojamas nuolatinis spalvotas paviršius, paprastai pagamintas iš poliesterio dervų, kvarcinio smėlio ir kitų cheminių medžiagų. Galutinis produktas – lygus, nepralaidus paviršius, itin atsparus dėmėms ir valomas. Skiedinio ir skiedinio tepinėliai ir išmatos turėtų būti pašalinami statybos metu, kol jie dar lengvai pašalinami, kad visiškai nesusigulėtų prie paviršiaus.
Kadangi skiedinys linkęs susilieti, pasirinkus į betono mūro bloką panašią spalvą, skiedinio sutepimus nuo sienos pašalinti lengviau. Kadangi lygius arba šlifuotus blokelius gali būti sudėtinga išvalyti nepakeitus jų išvaizdos, skiedinio spalvą reikėtų rinktis tokią, kuri atitiktų bloko spalvą. Norint atsikratyti matomo skiedinio ant sienų, kurių skiedinio ir mūro bloko spalvos kontrastingos, gali prireikti energingesnio valymo.
Apskritai geriausia nurodyti mažiausio stiprumo skiedinį, kuris atitiktų projekto reikalavimus. Ne visada skiediniai, kurių gniuždymo stipris didesnis, o cemento kiekis didesnis, geriau veikia mūro lauke; tiesą sakant, dažniau būna priešingai. Lyginant su stipresniais skiediniais, mažesnio gniuždymo stiprio skiedinius paprastai lengviau pašalinti nuo sienos paviršiaus. Be to, mažesnio stiprumo skiediniai yra lengviau apdirbami, o tai paprastai pagerina statybos kokybę. Turėkite omenyje, kad tam tikrų skiedinių gali būti neleidžiama naudoti tam tikrais atvejais dėl statybos taisyklių. Išsamesnės informacijos apie mūro skiedinius rasite leidinyje TEK 09-01A „Betono mūro skiediniai“ (nuoroda 4).
Betoninių sienų valymo procedūra. Valymas statant
Naudojant tinkamus projektavimo, statybos ir priežiūros būdus, galima išvengti daugelio dėmių arba sumažinti jų kiekį. Ką tik pastatytai sienai reikalingo valymo kiekiui didelę įtaką gali turėti statybos metodai. Pavyzdžiui, naudojant tinkamus skiedinio klijavimo būdus galima išvengti skiedinio išmušimo ir su tuo susijusio valymo. Kai statyba baigiama, galima taikyti ne tokius stiprius valymo būdus, jei mūras bus kuo sausesnis ir švaresnis.
Kvapų, skiedinio ir skiedinio dėmių bei išsisluoksniavimo kontrolė – visa tai yra statybos metu atviro betoninio mūro valymo dalis. TEK 08-03A (1 nuoroda) pateikiama išsami informacija apie statybos metodus, kurie mažina išsisluoksniavimą. Rekomendacijos, kaip sumažinti skiedinio ir skiedinio dėmių susidarymą statybos metu, apima šias rekomendacijas (3, 6 nuorodos):
- Mentele reikėtų nupjauti skiedinį, kuris buvo išstumtas iš skiedinio siūlių įrengimo metu. Stebėkite, kad skiedinys nenukristų ant sienos paviršiaus ir jo nesuteptų.
- Skiediniui pirmą kartą sustingus, jį reikia pašalinti, jei skiedinys nukrenta ant betono mūro bloko arba jį sutepa. Prieš statant pastolius, geriausia apipjaustyti ir nuvalyti sienas.
- Ypač dalomųjų blokų atveju, prieš nupjaudami skiedinio žymes, palaukite, kol skiedinys sukietės iki nykščio atspaudo. Siūlių taip pat nereikėtų perbraižyti, kol pirštų atspaudai nėra kieti.
- Leidus išdžiūti, skiedinio lašelius, kurie prilipo prie atvirų blokų paviršių, galima nukrapštyti mentele arba kaltu. Toliau tvirtu pluoštiniu arba šerių šepečiu galima pašalinti skiedinio likučius.
- Nuo pastolių retkarčiais reikia pašalinti skiedinio perteklių.
- Išsiliejusį skiedinį reikia iš karto išvalyti šepečiu ir nuplauti.
- Išskleidus plastikinius lakštus 3-4 pėdų (914-1 219 mm) atstumu ant žemės šalia sienos ir 2-3 pėdų (609-914 mm) atstumu aukštyn sienos paviršiumi, sienos pagrindas bus apsaugotas nuo purvo purslų purslų ir skiedinio bei skiedinio lašų.
- Be šių pasiūlymų, šviežiai pastatytą mūro sieną reikėtų apsaugoti nuo bet kokių purslų ar kitų dėmių, atsiradusių dėl netoliese vykdomos statybinės veiklos. Pavyzdžiui, kai netoliese liejamas betonas ir purškiamas kietėjimo chemikalas, ant mūro reikėtų uždengti plastiką.
Betoninių sienų valymo procedūra. VALYMO PROCEDŪROS PLANAS
Priklausomai nuo užterštumo rūšies ir numatomo rezultato, reikėtų atidžiai apsvarstyti valymo tirpalą ir procesą. Norint tinkamai nuvalyti sieną, reikėtų naudoti mažiausiai jėgos reikalaujantį valymo būdą. Prieš valydami įsitikinkite, kad skiedinio siūlės išdžiūvo, kad valymo procesas nepakenktų.
Valymo būdai gali pakeisti užbaigto mūro išvaizdą; paprastai iš blokų paviršių pašalinama bent šiek tiek cemento pastos. Dėl to matyti daugiau užpildo, kuris gali pakeisti atspalvį. Apskritai, kuo agresyvesnis valymo būdas, tuo daugiau pastos pašalinama ir tuo didesnė tikimybė, kad sienos išvaizda pasikeis. Pavyzdžiui, tikėtina, kad smėliavimas gali pakeisti išvaizdą labiau nei valymas rankomis su vandeniu ir muilu. Be to, nepamirškite, kad, priklausomai nuo konkrečių atliktų veiksmų, tas pats valymo būdas gali duoti skirtingus rezultatus. Mažesnio slėgio smėliavimo rezultatai skirsis nuo didesnio slėgio smėliavimo rezultatų. Dar kartą reikėtų pasirinkti mažiausiai šiurkštų valymo būdą, kuris bus patenkinamas.
Norint įvertinti valymo cheminių medžiagų ir procesų veiksmingumą šalinamo teršalo tipui, jų galimą poveikį galutinei mūro išvaizdai ir sutartą švarumo lygį, pirmiausia juos reikėtų taikyti pavyzdinei plokštei arba atskiram plotui. Norint įvertinti rezultatus po valymo, bandinio plokštę reikėtų apžiūrėti išsklaidytame apšvietime iš 20 pėdų (6096 mm) atstumo.
Siekiant išlaikyti vienodą išvaizdą, labai svarbu, kad visas mūras būtų valomas ta pačia technika, nepriklausomai nuo pasirinkto valymo metodo. Tai apima skiedimo normą, šepečio / grandymo metodą, veikimo trukmę, pakartotinį naudojimą, skalavimo procedūrą ir t. t. Panašiai svarbu vengti valyti regionus, kurie persidengia, nes dėl to taip pat gali atsirasti nelygumų.
Medžiagos, kurioms gali pakenkti kontaktas su tam tikrais dėmių šalinimo preparatais arba fiziniai valymo būdai, yra stiklas, metalas, medis, architektūrinis betonas arba betono mūras ir bet koks kraštovaizdis, esantis netoli valomos vietos. Reikėtų laikytis valymo priemonės gamintojo rekomendacijų, nes valymo procedūra daro įtaką vietovei, kurią reikia apsaugoti, ir apsaugos laipsniui.
Siekiant sumažinti papildomą drėgmės įsigėrimą ar užterštumą, paviršių reikėtų padengti vandenį atstumiančia priemone, kai tik leidžia sąlygos po sienos valymo.
Betoninių sienų valymo procedūra. Valymo būdai
Betono mūro valymo būdus iš esmės galima suskirstyti į keturias grupes: cheminis, abrazyvinis, vandens ir rankinis valymas (2 nuoroda). Norint nustatyti valymo poveikį, bet kuriuo metodu reikėtų išvalyti pavyzdinę plokštę arba nepastebimą pastato vietą.
Valymas rankomis
Statybos metu valymui naudojami pagrindiniai rankiniai įrankiai, pavyzdžiui, mentele, kaltu, pluoštiniu ar standžių šerių šepečiu, abrazyviniu blokeliu arba susmulkintu mūro gabalu. Kadangi plieninių vielų šepečiai gali palikti metalo dalelių, kurios gali surūdyti ir išblukinti mūro paviršių, jų naudoti nereikėtų.
Vandens valymas
Valymas vandeniu ir plovikliu, mirkymas vandenyje, valymas garais arba plovimas slėginiu būdu yra valymo vandeniu pavyzdžiai. Naudojant valymo vandeniu būdus, reikėtų naudoti kuo mažesnį vandens kiekį, reikalingą kruopščiai išvalyti sieną, nes bet koks į sieną prasiskverbiantis vanduo gali paskatinti išsisluoksniavimą. Daugiau informacijos žr. dokumente „Efflorescence Control and Removal of Efflorescence“, TEK 08-03A (žr. 1 nuorodą).
Paprastai pakanka nedažytas sienas nušveisti vandeniu su trupučiu ploviklio. Šis valymo būdas yra neagresyvus ir paprastai nepakeičia akmens masės išvaizdos. Tačiau dėl reikalingų darbo sąnaudų jis gali būti neekonomiškas didžiuliuose regionuose.
Pirmiausia sausu šepetėliu pašalinkite bet kokį molį ar šiukšles. Kadangi bet kokios metalo dalelės, likusios ant akmens paviršiaus, gali jį suerzinti ir išblukinti, nereikėtų naudoti šepečių su plienine viela. Geriau naudoti nemetalinius šepečius, pavyzdžiui, nailono ar standaus pluošto. Nešvarumų nuosėdos padidėja, kai yra mirkomos vandenyje, todėl susilpnėja jų laikymasis po mūru ir vanduo gali jas nuplauti. Vėlgi, jei pagrindinė problema yra išsisluoksniavimas, šis metodas gali būti netinkamas.
Esant vėsiam orui arba esant riebaluotiems paviršiams, naudinga naudoti pašildytą vandenį. Tačiau šilto vandens nereikėtų naudoti su šarminėmis medžiagomis, kurių temperatūra aukštesnė nei 160° F (71° C). Naudojant karštą vandenį su rūgštinėmis valomosiomis medžiagomis nėra pastebimos jokios naudos (nuoroda 2).
Siekiant išvengti aštrių cheminių medžiagų naudojimo, mūro restauravimo projektams dažnai pasirenkama slėginio plovimo įranga. Ji gali būti veiksminga paviršių valymui. Reikia minimalaus vandens slėgio, kad vanduo neįsiskverbtų į sieną, dėl ko gali atsirasti drumzlių. Atminkite, kad didelis slėgis gali pakeisti galutinę išvaizdą arba pakenkti akmens masės elementams. Nuosekliausių rezultatų pasieksite taikydami pastovų slėgį ir laikydamiesi iš anksto nustatyto atstumo nuo sienos. Naudojant valymą aukštu slėgiu patariama:
Slėgis turi būti nuo 400 iki 600 psi (2,76 iki 4,14 MPa); flanšo antgalis turi būti platus, o ne smailus; antgalis turi būti ne arčiau kaip 12 colių (305 mm) nuo mūro paviršiaus; purškimas turi būti nukreiptas 45 laipsnių kampu į sieną, o ne statmenai jai. Šveitimas taip pat gali būti derinamas su plovimu slėginiu būdu. Naudojant šepetį sukuriamas vidutinio stiprumo maišymas, kuris pagerina bendrus valymo rezultatus ir leidžia naudoti minimalų skalavimo slėgį.
Slėginis plovimas iš esmės pakeitė valymą garais. Tačiau aliejaus ir purvo dalelių suminkštinimo ir atpalaidavimo poveikis sustiprinamas į vandenį pridedant šilumos, todėl jas lengviau nuplauti. Priklausomai nuo aparato, garai paprastai gaminami greitpuodyje ir lazdele nukreipiami į sieną, o jų slėgis svyruoja nuo 10 iki 80 psi (69-552 kPa). Valymas garais yra lėtesnis nei plovimas slėginiu būdu, tačiau ne toks stiprus.
Valymas naudojant chemines medžiagas
Yra daugybė patentuotų betoninio mūro valymo tirpalų; dėl siūlomų tinkamų produktų kreipkitės į betoninio mūro gamintoją. Naudojant iš anksto sumaišytus chemikalus išvengiama daugelio galimų problemų, įskaitant susijusias su reaktyvių junginių derinimu. Be to, jie derinami tinkamais kiekiais, kad būtų galima saugiai naudoti ant mūro. Norint apsaugoti naudotoją ir mūrą, taip pat užkirsti kelią bet kokiam galimai pavojingam išmetimui, būtina griežtai laikytis gamintojo nurodymų.
Cheminės paviršinio aktyvumo medžiagos padeda ištirpinti priemaišas, kad jas būtų galima pašalinti per paskutinį plovimą, kai naudojamos plovimo vandeniu metodais. Prieš naudojant chemines plovimo priemones, valomus paviršius reikia iš anksto kruopščiai sudrėkinti nedideliu vandens slėgiu (ne daugiau kaip 30-50 psi, 207-345 kPa). Valymo priemonės turi būti skiedžiamos pagal gamintojo nurodymus, o jų naudojimo slėgis turi būti minimalus.
Panaudojus cheminę valymo priemonę, sieną reikia kruopščiai nuplauti švariu vandeniu, geriausia vidutiniu slėgiu, bet, jei reikia, ir dideliu slėgiu, laikantis skyriuje „Valymas vandeniu“ nurodytų atsargumo priemonių.
Nors cheminis valymas dažnai būna sėkmingesnis ir ekonomiškesnis nei plovimas slėginiu būdu, tačiau gali būti, kad tai yra stipresnis metodas. Nors šis procesas gali pakeisti galutinę sienos išvaizdą, tinkamai atliktas poveikis būna nuoseklus visoje sienoje. Cheminiams valymo tirpalams naudoti minkšto pluošto šepečius arba mažo slėgio purkštuvą (mažiau nei 50 psi, 345 kPa).
Betono mūrą galima valyti cheminiais valymo tirpalais nepažeidžiant paviršiaus; nenaudokite neskiestų ar nevirintų rūgščių. Kadangi rūgštys ardo mūro paviršiuje esančią cemento matricą ir gali pakenkti bet kokiam paviršiui būdingam vandenį atstumiančiam sluoksniui, net ir praskiestas rūgštis reikia naudoti atsargiai ir tik visiškai sudrėkinus sieną. Tai pakeičia mūro spalvą ir tekstūrą, nes paviršius tampa poringesnis ir atsiskleidžia daugiau užpildų. Rūgštys taip pat gali susilpninti vandens atstūmimo savybes mūro, kuriame yra integruota vandenį atstumianti priemonė, paviršiuje. Niekada nepatartina rūgštis naudoti spaudžiant. Apskritai valiklis turėtų būti laikomas rūgščiu, jei jo pH yra mažesnis nei 4 arba 5. Be to, itin šarminius produktus reikia kruopščiai nuplauti ir neutralizuoti rūgštiniu paskesniu plovikliu; jei šarmų vis dar yra, gali atsirasti nepageidaujamų padarinių.
Valymas su BETOFF-B skysčiu
Šiuo naujovišku preparatu lengvai nuvalysite bet kokią betoninę sieną ar betono paviršių. Tiesiog užtepkite jį, paskirstykite minkštu šerių šepečiu ir nuplaukite visus nešvarumus vandeniu. Tai taip paprasta ir taip veiksminga!
Valymas su abrazyvu
Ekstremaliausias valymo būdas yra valymas abrazyvu, kuriuo siekiama ne nuplauti paviršiaus nešvarumus, o pašalinti išorinį mūro sluoksnį, kuriame yra dėmė. Dėl šios priežasties , šlifuoto paviršiaus blokų, kurių paviršiai yra poliruoti ir lygūs, nereikėtų naudoti. Terminas „abrazyvinis valymas“ paprastai reiškia smėliavimą, kartais vadinamą „smėliavimu“, nors jis apima tokius metodus, kaip šlifavimo diskai, šlifavimo diskai ir šlifavimo juostos. Kadangi kvarcinis smėlis laikomas dirgikliu, jo naudojimas kai kur ribojamas; vis dėlto yra daugybė alternatyvių smėliavimo priemonių, kurias galima naudoti.
Smėliavimą galima atlikti šaltu oru, nes tai yra sausa procedūra, kuri neskatina išsisluoksniavimo. Pasirinkus tinkamą metodą, valymo procedūra duoda nuoseklų rezultatą visoje sienoje, kaip ir cheminis valymas slėgiu.
Naudojant abrazyvinius valymo būdus, reikia būti atsargiems, nes pernelyg dažnas jų naudojimas gali gerokai pakeisti mūro patvarumą, išvaizdą ir sandarumą. Smėliavimas gali pakeisti mūro išvaizdą, nes išryškina užpildą arba šiurkština paviršių. Naudojant skylėtąsias plokštes, ši problema yra mažesnė. Kadangi dėl smėliavimo padidėja paviršiaus porėtumas, kartais jis gali pagreitinti irimą. Svarstant galimybę atlikti smėliavimo darbus, būtina atlikti išankstinį bandymą su pavyzdine plokšte.
Minkštesnės abrazyvinės medžiagos
Siekiant sumažinti galimą žalą, galima naudoti švelnesnes abrazyvines medžiagas, pavyzdžiui, susmulkintus kukurūzų lukštus, graikinių riešutų kevalus arba stiklo ar plastiko rutuliukus. Šis metodas, paprastai vadinamas mikroapdirbimu, yra lėtesnis, brangesnis ir paprastai netinka didelės apimties valymo projektams.
Būtina dėvėti apsauginius drabužius ir įrangą, pavyzdžiui, autorizuotą respiratorių po gobtuvu. Kad būtų pašalinta didžioji dalis dulkių, atsirandančių atliekant sausą smėliavimo operaciją, į oro-smėlio srautą ties antgaliu įpilama vandens. Reikalinga ta pati apsauginė apranga ir drabužiai kaip ir sauso proceso metu, nes mažesnės dalelės vis dar kelia pavojų sveikatai. Po smėliavimo nuvalytą paviršių reikia nuplauti – tai papildomas veiksmas, kurį reikia atlikti taikant šlapiąjį metodą.
Bet kokias anksčiau uždėtas vandeniui atsparias paviršiaus dangas po abrazyvinio valymo reikia iš naujo užtepti, nes smėliavimas jas pašalina.
GALUTINIAI REZULTATAI
Betono mūro moduliai būna įvairios apdailos, pavyzdžiui, glazūruoti, skelto paviršiaus ir šlifuoti. Paprastai patrauklią betono mūro pastatų išvaizdą po daugelio metų poveikio gali sugadinti teršalai, patekę iš atmosferos ir atsiradę statybos proceso metu, pavyzdžiui, skiedinio dryžiai. Pasiteisinę valymo būdai yra abrazyvinis smėliavimas, valymas vandeniu, cheminis apdorojimas ir valymas rankomis. Kai kurie CMU gamintojai siūlo valymo patarimus; kitais atvejais kvalifikuotas ekspertas gali patarti dėl veiksmingiausių valymo būdų. Valymo priemonės ir metodai išbandomi vietoje, kad būtų galima užtikrinti numatytus rezultatus.
